Ką slepia tautinių drabužių raštai?

Lietuvių tautiniai drabužiai bei audiniai pasižymėjo ne tik išskirtiniu dizainu, bet ir nuostabių raštų, ornamentų gausa, spalvinių derinių grožiu. Tai yra svarbus mūsų tautos paveldas, suteikiantis jai savitumo. Įvairūs raštai ir ornamentai nėra tik paprasta drabužių puošmena, jie turi svarbią simbolinę reikšmę ir suteikia audiniui paslaptingumo. Tautinių drabužių raštuose mes galime įžvelgti mūsų tautos kūrybiškumą, to meto dvasinius įsitikinimus, vertybes, tradicijas.

Kiekviename Lietuvos etnografiniame regione drabužių bei audinių raštai ir atspalviai būdavo skirtingi. Tokiu būdu moterys savo apranga stengdavosi atskleisti grožio ir spalvų darną, savo individualumą. Tautiniai raštai būdavo įaudžiami įvairaus tipo drabužiams, dažniausiai skraistėms, prijuostėms, liemenėms bei tautinėms juostoms. Raštų, ornamentų bei audimo technikos menas yra puoselėjami iki šių dienų ir yra perduodami iš kartos į kartą.

Raštų įvairovė bei reikšmė

Tautiniams audiniams yra būdingas reikšmių kodavimas, naudojami mitologiniai elementai, pasitelkiant įvairius raštus bei ornamentus. Jie tarsi įkūnija mistines bei sakralines vertybes, kurios padeda suprasti to meto kultūrą bei pasaulėžiūrą. Nors daugelis simbolinių reikšmių yra žinomos, mokslininkai vis dar aiškinasi tam tikrų raštų prasmę. Šiais laikais tautiniai audiniai bei drabužiai yra kuriami analizuojant bei interpretuojant skirtingų etnografinių regionų kultūros paveldą bei jiems būdingą simboliką.

Nuo pat senų laikų, raštai bei ornamentai pasitelkiami perduoti norimą informaciją. Manoma, jog jie atsirado iš realistinių vaizdų ir su laiku buvo tobulinami. Lietuvoje ornamentą įprastai sudaro ritmiškas tam tikrų elementų pasikartojimas. Lietuvių tautiniams audiniams bei drabužiams yra būdinga baltų ornamentikos simbolika. Buvo pasitelkiami gyvūnijos bei augalijos pasaulio įvaizdžiai, įvairios geometrinės figūros bei kosmoso įvaizdžiai. Dažniausiai naudojami lietuvių liaudies simboliai įvairiuose audiniuose: rombai, trikampis, kryželis, žvaigždutė, eglutė, apskritimai, taškai, grėbliukų tipo raštai, roželė, linijos bei kiti.

Kiekvienas audiniuose bei drabužiuose panaudotas simbolis buvo prasmingas ir turėjo maginę, simbolinę bei mitologinę reikšmę. Pavyzdžiui, žaltys simbolizuodavo vaisingumą, derlingumą, gerovę bei sveikatą, kryželis buvo laikomas magišku bei religiniu simboliu, tuo tarpu eglutė laikoma nemirtingumo bei laimės simboliu. Dauguma tautiniuose drabužiuose bei audiniuose naudojamų raštų ir ornamentų buvo pasitelkiami, norint simbolizuoti laimę, gėrį, sėkmę, apsaugoti nuo blogio, atspindėti vertybes, dvasingumą, pagarbą gamtai. Manoma, jog jie taip pat galėjo parodyti ir žmogaus padėtį visuomenėje.

Nors šiandien tautinai raštai yra naudojami vis rečiau, įvairių edukacinių užsiėmimų dėka, kiekvienas galime geriau pažinti mūsų tautos raštų bei ornamentų simboliką, tautinius drabužius, audimo technikas. Tokiu būdu galime išsaugoti tautinį identitetą, užtikrinti jo tęstinumą, puoselėti tradicijas bei paveldą.