Pagrindiniai tautiniai akcentai drabužiuose

Lietuvių tautiniai drabužiai yra svarbus mūsų tautos kultūrinis paveldas, kuris atskleidžia tautos pasaulėžiūrą, vertybes, tradicijas, žmonių kūrybiškumą. Tai išskirtinio dizaino rūbai, pasižymintys ne tik praktiškumu, bet ir savitais tautiniais akcentais, išskirtinėmis detalėmis bei raštais. Tradicinių drabužių paskirtis būdavo ne tik praktinė, jie tarnavo ir kaip socialinis rodiklis, galintis parodyti žmogaus padėtį visuomenėje.

Kas sudaro Lietuvių tautinius drabužius?

Kiekviename Lietuvos etnografiniame regione, Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje bei Klaipėdos krašte, tradiciniai drabužiai skyrėsi tam tikrais aspektais. Nors drabužių dalys buvo panašios, labiausiai skyrėsi tautinių audinių spalvos, raštai bei ornamentai, puošybos elementai, sukirpimas. Tokiu būdu moterys bandydavo atskleisti savo individualumą bei kūrybinius sugebėjimus. Drabužiai pasižymėjo kokybe ir natūralia sudėtimi, nes buvo gaminami iš vilnonių, medvilninių bei lininių audinių.

Nuo seno svarbiausios moterų aprangos dalys buvo sijonas, prijuostė, liemenė bei marškiniai. Tuo tarpu vyrų – lininiai marškiniai arba palaidinė, kelnės bei kepurė. Vyrų tautinį drabužį sudarė marškiniai, kelnės, liemenė, diržas arba tautinė juosta, apavas bei galvos apdangalas. Moterų tautinį drabužį – marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, puošni juosta, taip pat galvos apdangalas bei apavas. Šiais laikais tautinis kostiumas dažniausiai yra vilkimas per Lietuvos valstybines šventes, tarptautinius renginius, svarbius šeimos pobūvius, taip pat dainų ir šokių šventėse, folkloro ansambliuose.

Pagrindiniai tautiniai akcentai

Audinių raštai, ornamentai. Vieni svarbiausių tautinių akcentų audiniuose bei drabužiuose yra unikalūs, išskirtiniai raštai, baltų simboliai. Tautinių audinių raštams įtakos turėjo naudojamos medžiagos, tradicijos, audimo būdas. Jiems yra būdingi atsikartojantys motyvai, tobulinti daugelį metų. Raštų bei ornamentų pagalba būdavo koduojamos tam tikros reikšmės. Tai audiniui suteikdavo savitumo, paslaptingumo, mitologinių elementų. Jie yra siejami su to meto pasaulėžiūra, vertybėmis, kultūra bei dvasiniais įsitikinimais. Raštai bei ornamentai yra stipriai susiję su augalijos bei gyvūnijos pasaulio įvaizdžiais.

Gamtos motyvai. Tautiniuose drabužiuose gausu gamtos motyvų. Dažniausiai būdavo pasitelkiami tokie simboliai, kaip žalčiukas, kryželis, žirgelis, katpėdėlės, lelija, žvaigždutės, gėlytės, eglutė bei kiti. Šiais motyvais buvo siekiama atspindėti stiprų ryšį su gamta, parodyti pagarbą gamtai.

Geometrinės figūros. Daugelis lietuvių liaudies tautinių drabužių buvo puošiami geometriniais raštais, tokiai kaip kvadratas, trikampis, rombas, apskritimas, linijos. Jie dažniausiai simbolizuodavo žemę, vandenį, ugnį, saulę.

Spalvos. Drabužių atspalviai kiekviename regione šiek tiek skyrėsi, kai kur spalvos būdavo derinamos kontrastingai, tačiau labiausiai naudojamos švelnios žemės spalvos. Tradiciniams drabužiams būdingi tokie atspalviai: žalia, geltona, raudona, balta, violetinė, ruda, mėlyna, pilka, juoda.

Nėriniai. Rankų darbo nėriniai yra svarbus tradicinių drabužių puošybos elementas. Jiems būdinga įvairių tipų ornamentika, kuri yra neatsiejama nuo gamtos motyvų. Nėrinių raštai atėję iš gilios senovės, dažniausiai naudojami simboliai: rombai, kryželiai, lelijos bei kiti gyvūnijos ir augalijos elementai.

Tautinės juostos. Juostos yra vienas seniausių tautinių audinių, kuriuos dėvėjo tiek vyrai, tiek moterys. Tautinės juostos įprastai yra labai puošnios, jas sudaro įvairūs ornamentai, gamtos motyvai. Tai svarbus tautinių kostiumų akcentas, savo autentiškumu jos žavintis ne tik lietuvius, bet ir užsienio svečius.