Išmatavimai: 49x33x28 cm

Pynimas iš vytelių

Pynimas yra seniausias menas pasaulyje. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Pynimo menas tebegyvuoja daugelyje pasaulio šalių, o pintų gaminių formos, konstrukcija ir pynimo žaliavos panašios į tas, kurios buvo naudojamos praėjusiuose šimtmečiuose.
Anot archeologų, seniausias krepšys iškastas Fajūme (Egipte). Tyrimai parodė, kad jis gali būti 10000-12000 metų senumo. Mesopotamijoje ir Palestinoje rasti pinti krepšiai pagaminti prieš 7000, Jutoje - prieš 9000 metų. Manoma, kad tie gaminiai buvo nupinti kur kas anksčiau, negu teigia archeologai.

Lietuvoje pinama nuo neatmenamų laikų. Kiekviename kaime buvo savas pynėjas, pindavęs krepšius kasdienei buičiai. Jie daugiausia buvo skirti bulvėms ir kitoms daržovėms, obuoliams, uogoms bei grybams rinkti. Taip pat buvo pinamos sėtuvės, kretilai, doklai pašarams rinkti, bamblės, karbijos, sūrinės, vyžos, lopšiai ir kt. Sodybų, daržų, ganyklų ir miško jaunuolynai būdavo aptveriami pintomis tvoromis. Jų būta įvairių. Kai kurias tvoras dabar galime pamatyti Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Pynė Lietuvoje ir baldus. Ši pynimo sritis atsirado vėliau. Pinti baldai buvo paplitę dvaruose ir klebonijose. XIX a. pabaigoje atsirado ir pintų baldų dirbtuvių.

Lietuvoje pagrindinė pynimo medžiaga yra karklo vytelės. Pirmosios žinios apie Lietuvos gluosnius randamos senojo Vilniaus universiteto botanikų darbuose. Pasaulyje priskaičiuojama apie 350 karklų rūšių, iš jų 18 - Lietuvoje. Karklas - labai senas augalas. Remiantis paleobotanikos duomenimis, jų jau būta kreidos periodo viduryje, t.y., maždaug prieš 100 mln. metų. Karklai skirstomi į dvi - krūmų ir medžių grupes. Labiausiai paplitę krūminiai karklai. Jų vytelės - pagrindinė pynimo medžiaga. Tai vienas iš greičiausiai augančių medžių mūsų šalyje.

Vienas iš didžiausių pynimo verslo privalumų yra tai, kad darbui naudojama ekologiškai švari gamtinė medžiaga. Pjaunant karklo vyteles, gamtai žala nedaroma, priešingai - tai jai naudinga. Karklai yra tokia kultūra, kad kasmet juos pjaunant stiprėja šaknų sistema, krūmai tankėja.
Pynimas turi ypatingą savybę - kad ir kaip stengtųsi pynėjas, visiškai vienodo gaminio nupinti neįmanoma. Ši savybė daro pynimą įvairesnį, originalesnį. Nupjautos karklo vytelės nulupamos, surūšiuojamos, suskaičiuojamos ir surišamos. Rankomis pinant įvairiausius gaminius pasitelkiama fantazija ir kūrybos džiaugsmas.
Kad ir kaip sparčiai plėtojosi technika, buvo kuriamos naujos technologijos, tačiau pynimas kaip ir anksčiau - atliekamas tik rankomis. Kiekviena vytelė apžiūrėta, parinkta iš gausybės kitų, suderinta ir daugybę kartų liesta žmogaus pirštais. Pynėjas intuityviai parenka vytelių storį pagal pinamo gaminio dydį ir paskirtį, komponuoja paskirus pynimo elementus: sluoksnius, pynes, kaseles, virvutes, ažūrą ir kt. Jis niekada nenaudoja skriestuvo apskritiems ir ovaliems elementams išpinti, nenaudoja liniuotės ar slankmačio vytelių storiui matuoti. Viskas atliekama iš akies.
Klydo tie, kurie manė, kad vien rankomis atliekamas pynimas išnyks.

Šiandien Lietuvoje pynimas iš vytelių klesti ir tai džiugina.