Juosta pagal Valdovų rūmuose rastos juostos fragmentą.

Išmatavimai: Ilgis - 2.3 m, plotis - 2.5 cm 

Sudėtis: Vilna, atausta lininiais siūlais.

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinę pilį XIV–XV a. datuojamuose sluoksniuose rastas vytinės rinktinės vilnonės juostos fragmentas.

„Ilgai ilgai žiūrėjau į mus iš amžių gūdumos pasiekusią vytinės juostelės skiautelę. Laiškas iš praeities, kurio dar niekas nėra perskaitęs. Man turi pavykti. Aš jau seniai gyvenu ir džiaugiuosi vytinėmis juostomis, skaitau jų mintis ir atkuriu raštą, laiškus iš praeities... Vytinių juostų pavyzdžių Lietuvoje rasta taip mažai. Jį būtina perskaityti... Sako, kad rėmeliu apvestos akytės reiškia, kad Jūsų namuose visi turi savo vietą, yra tvarka, ir viskas tokiuose namuose yra gerai. Spinduliukai kaip šviesa rodo, kad garsas apie Jūsų gražią šeimyną sklinda ir už jos ribų. Ir neaišku, netyčia nutrūkęs siūlas, ar vis tik žaltys. Aš spėju, kad tai žaltys saugo Jus ir visą Jūsų giminę iš kartos į kartą, linkėdamas visiems Jums išminties, gyvybės, stiprybės bei sveikatos...", - sako vytinių juostų meistrė ir šios juostos autorė Birutė Račkaitienė.

Apie vytinį audimo būdą
Vytinis - archaiškas audimo būdas, paplitęs visame pasaulyje. Manoma, kad jam daugiau kaip 6000 metų. Lietuvoje rasta Prienų r. Medžionių piliakalnyje VI a. Audimui naudojamos plokščios „kaladėlės“ (5 cm x 5 cm).
Lietuvių kultūroje juostos be praktinės reikšmės (kaip virvė, raištis, diržas, susijuosti drabužius, susirišti nuometus) turėjo ir simbolinę reikšmę. Objekto aprišimas juosta arba jos pririšimas apsaugo objektą nuo „piktų jėgų“. Juostomis ar juostelėmis apjuosdavo įvairias apeigines dovanas: krikštynų, vestuvių, laidotuvių. Juostos dovanojimas reikšdavo artumą, simpatiją, draugystę.

Simbolių reikšmės:
Žalčiukas gyvybingumo ir vaisingumo ženklas, galintis „iš dangaus ištraukti lietų“. Gali būti kaip tarpininkas tarp žemės ir dangaus. Žalčiukas asocijavosi su sveikata, laime ir mirusiųjų globa. Tai Saulės ir vyriškumo ženklas. Kryžius simbolizuoja žemišką ir dangišką ugnį, Saulę. Taip pat galėjo reikšti užmezgimą, užrišimą, apsaugą, globą, gerus linkėjimus (dvasinės saugos jėgą).
Rombai simbolizuoja Žemę, vaisingumą, gali būti Saulės ženklu. Dar rombas galėjo reikšti dangaus (dievo) akį. Tai moteriškumo simbolis. Eglutė dar vadinama „laimės šluotele“ buvo nemirtingumo simbolis, nes tai amžinai žaliuojantis medis. Eglutės simbolis saugojo nuo blogio, reiškė laimę.
Archeologinė medžiaga neleidžia daryti vienareikšmių išvadų apie juostų audimo ištakas. Sunku pasakyti, kur ši audimo technika buvo sugalvota ir kaip pasklido Europoje – ar iš Egipto, ar iš Rytų, ar iš Skandinavijos. Europoje vytinio audimo užuomazgų jau būta vėlyvajame neolite. Manoma, kad Ispanijoje (Karolinų salose) rastas pirmasis vytinio audimo įrankis – molinė keturkampė lentelė su skylutėmis.
Lietuvos archeologinė medžiaga rodo, kad ankstyviausios vytinės juostelės siekia II a. Nuo X a. pasirodo juostos, austos iš spalvotų siūlų. Vienas geriausiai išlikusių pavyzdžių – Paragaudžio kapinyne aptikta X–XI a. ornamentuota juosta. Jos ornamentas būdingas ir XIX a. suvalkiečių bei dzūkų juostoms. Iš archeologinės medžiagos matyti, kad pagrindiniai juostų raštų, puošybos sudarymo principai, ornamentų tipai susiformavo IV–XIII amžiuje. Juostų audimo paplitimą rodo IX–XI a. moterų įkapėse dažnai randami miniatiūriniai juostų audimo įrankiai. Daugiausia šių įrankių žinoma iš Lietuvos pajūrio, o daugiausia juostų fragmentų randama VIII–IX a. laidojimo vietose Vakarų Lietuvoje.
Vilniaus Žemutinėje pilyje rasta juosta puošta žalčiukų ornamentu. Šis ornamentas populiarus ir kitų tautų archeologinėse juostose.